2 Comments

Kaip taikliai pasakyta, Antanai! Aš, pati to nesuvokdama, pradėjau dažniau ir dažniau jausti FOMO, kas lemia kasdienius pasirinkimus. Kai galiausiai supratau, kad tai manęs visai netenkina, o esu žymiai laimingesnė ramybėje, ar darant tiesiog mažiau, nejučia įsiviešpatavo JOMO! Sunkiausia jį priimti, be jokio savęs kaltinimo. Bet kartais reikia, nes gi at the end of the day - YOLO!

Expand full comment

Monikaa, tikrai taip!! Kažkaip esminis taškas yra tas atpažinimas ir sprendimo priėmimas toje vietoje. Ar aš, žinodamas, jog nuolatos pasiduodu FOMO, toliau darysiu tą patį, ar kažką keisiu į YOLO, JOMO ar panašiai :D

Expand full comment