Kaip taikliai pasakyta, Antanai! Aš, pati to nesuvokdama, pradėjau dažniau ir dažniau jausti FOMO, kas lemia kasdienius pasirinkimus. Kai galiausiai supratau, kad tai manęs visai netenkina, o esu žymiai laimingesnė ramybėje, ar darant tiesiog mažiau, nejučia įsiviešpatavo JOMO! Sunkiausia jį priimti, be jokio savęs kaltinimo. Bet kartais reikia, nes gi at the end of the day - YOLO!
Monikaa, tikrai taip!! Kažkaip esminis taškas yra tas atpažinimas ir sprendimo priėmimas toje vietoje. Ar aš, žinodamas, jog nuolatos pasiduodu FOMO, toliau darysiu tą patį, ar kažką keisiu į YOLO, JOMO ar panašiai :D
Kaip taikliai pasakyta, Antanai! Aš, pati to nesuvokdama, pradėjau dažniau ir dažniau jausti FOMO, kas lemia kasdienius pasirinkimus. Kai galiausiai supratau, kad tai manęs visai netenkina, o esu žymiai laimingesnė ramybėje, ar darant tiesiog mažiau, nejučia įsiviešpatavo JOMO! Sunkiausia jį priimti, be jokio savęs kaltinimo. Bet kartais reikia, nes gi at the end of the day - YOLO!
Monikaa, tikrai taip!! Kažkaip esminis taškas yra tas atpažinimas ir sprendimo priėmimas toje vietoje. Ar aš, žinodamas, jog nuolatos pasiduodu FOMO, toliau darysiu tą patį, ar kažką keisiu į YOLO, JOMO ar panašiai :D